"VILNER TRUPE"

Scena iš pjesės "Der dibuk" teatre
"Vilner trupe"

Vilniuje ėjo 6 dienraščiai ir 12 savaitraščių bei kitokio periodiškumo leidinių, veikė kelios teatrų trupės bei marionečių teatras "Maidim", keletas chorų, simfoninis orkestras, muzikos institutas, jaunųjų rašytojų organizacija "Jung Vilne", pasaulinis žydų literatų PEN klubo centras, istorijos etnografijos draugija ir daugybė kitų kultūros institucijų.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje susikūrė teatras, pasivadinęs "Vilner trupe", išgarsėjęs visame pasaulyje. Didžiulę šlovę teatrui pelnė pjesės "Der dibuk" ("Apsėstoji") pastatymas, tapęs pavyzdžiu daugeliui pasaulio teatrų. Pjesės autorius - įžymus mokslininkas etnografas S. An-skis (Šloimės Rapoporto slapyvardis), glaudžiai susijęs su Vilniumi; jo vardu buvo pavadintas istorijos etnografinis muziejus Vilniuje. Paminėtina - kai teatras 1925 m. išvyko iš Vilniaus, jis po senovei vadinosi "Vilner trupe" - tai buvo geriausias kokybės ženklas.

Labai plati buvo Vilniaus žydų švietimo sistema - vaikų darželiai, vadinamosios liaudies mokyklos (pradinės), gimnazijos, mokytojų seminarijos (jidiš ir hebrajų kalbomis), amatų mokyklos, technikumas, įvairūs kursai ir kt. Skirtingai nei vadinamojoje Kauno Lietuvoje, kur dominavo mokyklos su hebrajų dėstomąja kalba (žr. skyrių Iš kultūros praeities), čia daugiausia vaikų mokėsi jidiš kalba. Vilnius buvo vienintelis Rytų Europos miestas, kur gausiausios, įtakingiausios buvo jidiš mokyklos.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

Senelių globos namuose 
Uosto (Portovaja) g. 17

Vilniaus žydų bendruomenė buvo labai organizuota ir veikli. 1935 m. čia registruotos 169 organizacijos, tarp jų 72 - labdaros. Didelė bendruomenės dalis gyveno vargingai, todėl labdarai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Bet buvo daug ir kitokio pobūdžio organizacijų - švietėjiškų, kultūros, profesinių, sporto ir t.t. Labai garsėjo masinė "Makabi" sporto draugija.

Namelis netoli Lukiškių aikštės, kurio palėpėje vyko Bundo steigiamasis suvažiavimas. Namelis neišliko

Kaip ir kitur, Vilniuje veikė įvairios žydų partijos. Bet Vilnius buvo unikalus tuo, kad dvi įtakingos žydų partijos įsikūrė būtent čia. 1901 m. Vilniuje įkurta religinė sionistų partija "Mizrachi", paplitusi daugelyje šalių. Tačiau ypač Vilnių išgarsino pirmoji žydų socialistinė darbininkų partija Bundas. Nuo žilos senovės žydams būdingas socialinio teisingumo jausmas, kurį ypač propagavo didieji Biblijos pranašai. 1897 m. Vilniuje įvyko pirmasis, steigiamasis Bundo (Bund - jidiš k. susivienijimas, sąjunga), pilnas pavadinimas - Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga, suvažiavimas. Neatsitiktinai pirmojo suvažiavimo vieta pasirinktas Vilnius - vienas Bundo steigėjų, veikliausias jo organizatorius buvo vilnietis, mokytojų instituto (žr. skyrių Iš kultūros praeities) studentas Arkadijus (Aronas) Kremeris; jis palaidotas Vilniaus žydų kapinėse. Bundas siekė socialinės bei tautinės lygybės. Tai buvo antisionistinė partija - žydai turį ne emigruoti į Palestiną, o kovoti už visateisiškumą, tautinę lygybę ten, kur jie gyvena. Bundas buvo jidišistinė organizacija ir jo įtaka didele dalimi lėmė tai, kad Vilniuje dominavo ne hebrajų, o jidiš kultūra. Bundas labai įtakojo žydų darbininkus ne tik Lenkijoje, Rusijoje, bet ir kitose šalyse, o ypač JAV.

ĮŽYMIOS ASMENYBĖS

Ilgametis Vilniaus žydų bendruomenės vadovas buvo gydytojas Jokūbas Vygodskis, vienas autoritetingiausių litvakų - visuomenės veikėjų. Kai 1918 m. Lietuvos Vyriausybėje buvo įkurtas Ministro žydų reikalams postas, pirmuoju ministru tapo J. Vygodskis. Vyriausybei persikėlus į Kauną, J. Vygodskis nepanoro palikti savo bendruomenės, jis liko jai vadovauti, o ministru buvo paskirtas dr. M. Soloveičikas. Hitleriniai okupantai 86-erių metų dr. J. Vygodskį 1941 m. rugpjūčio mėn. suėmė ir nužudė.

Veikliausiai įvairiose visuomenės gyvenimo srityse reiškėsi galbūt populiariausias Vilniaus žmogus gydytojas Cemachas Šabadas, pelnęs didžiulę šlovę tiek profesine gydytojo veikla, tiek ir visuomeniniu aktyvumu. Apie jį kaip gydytoją galima spręsti iš to, jog rašytojas Korniejus Čiukovskis populiarią pasaką "Daktaras Aiskauda" parašė, pasak jo paties, nusižiūrėjęs Cemachą Šabadą. Neperdedant galima pasakyti, kad nebuvo tokios sferos, kurioje C. Šabadas nebūtų palikęs ženklaus pėdsako. Jį plačiai žinojo ne tik tarp žydų, jis bendravo su daugeliu lietuvių, lenkų, baltarusių ir kt. veikėjų, pavyzdžiui, su būsimuoju Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona. Nekrologą apie C. Šabado mirtį 1935 m. pasirašė 45 organizacijos. Valstybiniame žydų muziejuje eksponuojamas jo biustas, kuris buvo pastatytas Žydų sveikatingumo draugijos sanatorijoje Valakupiuose, o hitlerinės okupacijos metais gyventojai paslėpė biustą ir po karo perdavė žydų muziejui.

Vilniuje gimė, gyveno, kūrė daug pasaulinio masto kultūros veikėjų - smuiko genijus Jaša Cheifecas, dailininkas Chajimas Sutinas, skulptorius Markas Antokolskis, įžymusis kantorius Vilner Balabesl (J. D. Strašunskis) ir daugelis daugelis kitų.

Štai pasakojimas apie Motkę. Jis gyveno labai vargingai. Kartą alkanas jis užėjo į karčemą ir sako šeimininkui: "Arba tu mane pavalgydinsi, arba pasielgsiu, kaip mano tėvas". Po vakarienės šeimininkas klausia: "Motke, o ką padarė tavo tėvas?" - "Nuėjo miegoti alkanas…"

Visame žydų pasaulyje žinomas legendinis liaudies humoristas Motkė Chabadas. Jo juokeliai tapo tikru folkloru. Pakanka tarp žydų paminėti šį vardą ir kiekvienas ima šypsotis.

Žymiausi žydų rašytojai Mendele Moicher Sforim, Jicchokas Leibušas Perecas, Šolom Aleichemas, Chajimas Nachmanas Bialikas, Šolomas Ašas ir kiti klasikai nebuvo vilniečiai, bet visi jie jautė būtinumą pabuvoti Vilniuje, pajusti jo dvasią, pakvėpuoti jo oru, čia semdamiesi įkvėpimo savo kūrybai.

I pradžią

[ Praeitis | Kalba | Religija | Sinagogos | Vilnius -Lietuvos Jeruzalė | Atgimimas | Į pradžią ]


© Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999-2000