LDK teritorijoje pirmosios žydų bendruomenės įsikūrė 14 a. Pirmoji sinagoga paminėta 16 a. vid. Trakuose, tačiau esama nuomonės, jog tuo metu ten gyveno tik karaimai. 1573 m., kai Varšuvos konfederacija užtikrino lygias kitatikių teises, sinagogą pradėjo statyti Vilniaus žydai. 17 a. pab. - 18 a. pradžioje minimos sinagogos Ukmergėje, Valkininkuose, Švėkšnoje, Jurbarke. 18 a. pab. žydų bendruomenės jau buvo visoje Lietuvos teritorijoje.
Sinagoga - dvasinis, kultūrinis, ekonominis ir politinis žydų bendruomenės centras. Skirtingai nei krikščionių šventyklų, ji atlieka kelias funkcijas: tai maldos namai, bendruomenės susirinkimų vieta, Talmudo studijų vieta, o kartais ir kahalo būstinė. Pagal žydų religijos papročius švenčių metu negalima toli pasitraukti nuo namų, todėl kiekvieno miestelio žydų bendruomenės prašydavo, kad joms leistų pasistatyti sinagogą ar maldos namus. Pastatų kiekį, dydį ir tipą nulemdavo žydų namų skaičius ir bendruomenių poreikiai bei finansinės galimybės. Dažnai sinagoga ar maldos namai būdavo įrengiami tiesiog gyvenamajame name.
Sinagogos statytos taikantis prie įvairių draudimų bei statybas reglamentuojančių įstatymų. Jos negalėjo būti aukštesnės už krikščionių šventyklas ir turėjo būti nutolę nuo jų tam tikrais atstumais. Skirtingai nei kitų religinių konfesijų pastatai žydų maldos namai dažnai buvo statomi ištisais kompleksais, skirstomi pagal sezoną (vasarinės ir žieminės sinagogos), pagal priklausomybę tam tikram luomui (pirklių, darbininkų) ar profesijai (siuvėjų, muzikantų ir pan.).
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje stovėjo keli šimtai įvairių žydų maldos namų (vien Vilniuje daugiau nei 100). Dauguma jų sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu, kai kurie nugriauti pokario metais, kiti smarkiai nukentėjo, pritaikius juos sandėliams, gamybiniams cechams, sporto salėms ir pan.
[ Praeitis | Kalba | Religija | Sinagogos | Vilnius -Lietuvos Jeruzalė | Atgimimas | Į pradžią ] |
|
© Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999-2000 |