RABINŲ RAŠTAI

Rabinistinė literatūra Lietuvoje suklestėjo nuo 16-17 a. Daugiausia tai kūriniai hebrajų kalba. Lietuvoje darbavosi didieji talmudistai, stambiausi žydų religinių įstatymų autoritetai: Saliamonas Luria (1510-1573), Joelis Sirkesas (1561-1640), Šabtajus H. Hakohenas (1621-1663), Mozė Lima (?-apie 1670), Mozė Rivkesas (?- 1671 ar 1672). Įvairiuose religinės literatūros žanruose reiškėsi Aharonas Samuelis Koidanoveris (1614 – apie 1676) ir jo sūnus Cevi Hiršas Koidanoveris (17 a. vidurys – 1712). Pinchas Elijas Hurvičius (? – 1821) sukūrė pirmąjį pasaulio žydų tradicijoje enciklopedinį žodyną "Sefer ha-berit" ("Sandoros knyga"), Jechielis Heilprinas (apie 1666-apie 1746) – istoriografinį veikalą "Seder ha-dorot" ("Kartų sekos tvarka")

VILNIAUS GAONAS

Gaono mauzoliejaus Vilniaus žydų kapinėse vidus su Gaono ir jo artimųjų kapais. Ant kapų - raišteliai, kuriuos tikintieji čia deda, kaip prie Raudų sienos Jeruzalėje.
Gaono komentarų kabalistinei knygai "Tikunei ha-Zohar" viršelis. Išleista Vilniuje 1867.

 Didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijo Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720-1797), pramintas Vilniaus Gaonu (Išminčiumi). Jo žinios buvo tiek gilios, tiek ir universalios, jis sukūrė veikalų visose žydų mokslo srityse: nuo Šventojo Rašto komentarų iki hebrajų kalbos gramatikos, nuo kabalos iki biblinės geografijos. Didžiausias Gaono pasiekimas – Babilono Talmudo redagavimas ir komentavimas; po Gaono mirties visi šio Talmudo leidiniai spausdinami su jo pastabomis. Talmudo teksto nagrinėjimo metodą, sukurtą Vilniaus Gaono, dėstė jo mokinys Chajimas iš Voložino (1749-1821) specialiai tam jo sukurtoje ješivoje, į kurią studijuoti atvykdavo mokinių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Chajimas iš Voložino pavertė tradicinę religinę mokyklą dvasine akademija. Voložino ješiva tapo pirmąja tarp išgarsėjusių visame žydų pasaulyje Lietuvos ješivų – Miro, Telšių, Radunės, Panevėžio ir kitų. Kai kurios jų ir šiandien tęsia savo veiklą JAV ir Izraelyje.

KITI ĮŽYMŪS RABINAI

)
Vilniaus žydų dvasinis vadovas rabinas Chajimas Ozeris Grodzenskis
Garsusis rabinas 
I.M. Kaganas (Chafec Chajim)
Įžymusis rabinas A.J. Karelicas  (Chazon Iš)

Rabinistinės literatūros tradicijas tęsė Abraomas Dancigas (1747 arba 1748-1820), Izraelis Lipkinas, pramintas Salanteriu (1810-1883). Salanteris buvo etinio sąjūdžio musaras įkūrėjas, be to, pats jis buvo didžiausias moralinis autoritetas; apie jo nepaprastas dvasines savybes sklido legendos.

Plačiai žinomi Lietuvoje ir už jos ribų Izaokas Elchananas Spektoris (1817-1896), Izraelis Mejeris Kaganas (1833-1933), pagal vienos jo knygų pavadinimą pramintas Chafec Chajim (Mylintis gyvenimą); Abraomas Ješaja Karelicas (1858-1953) arba Chazon Iš (Aiškiaregis), irgi pagal veikalo pavadinimą; Chajimas Ozeris Grodzenskis (1863-1940), Abraomas Izaokas Hakohenas Kukas (1865-1935) ir kiti. Rabinistinės literatūros Lietuvos korifėjų darbai buvo spausdinami ne tik Lietuvoje , bet ir visoje Europoje, jie ir iki šiol pakartotinai leidžiami Izraelyje ir Amerikoje.

 

LITERATŪRA

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai.V., 1999
Johnson Paul. Žydų istorija, V., 1999
Lange de Nicholas. Judaizmas, V., 1996
Šubas M. Talmudinio mokslo žvaigždė, V., 1997

 

I pradžią

[ Praeitis | Kalba | Religija | Sinagogos | Vilnius -Lietuvos Jeruzalė | Atgimimas | Į pradžią ]


© Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999