MALDA IR LITURGIJA

Žydai studijuoja Talmudą viename Vilniaus kloizų (religinių studijų namai) Uosto (Portovaja) gatvėje. 1937 m.

Sugriovus Antrąją Šventyklą (mūsų eros 70 m.) žydų viešos maldos vieta tapo sinagoga. Pats sinagogos pastatas nėra šventas, kadangi Dievo namais buvo laikoma tik Šventykla; pagal žydų religinius įsitikinimus jos negalima atstatyti mūsų laikais, ji tebus atkurta ateityje, kai ateis mesijas. Sinagogoje taip pat sakomi pamokslai, čia studijuojama Tora ir Talmudas.

Talmudo puslapis 

Žodis "sinagoga" – graikų kilmės. Hebrajų kalba ji vadinama beit kneset, tai reiškia "susirinkimų namai". Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo šimtai sinagogų ir kitų maldos ar studijų namų, vadinamų beit midraš (hebrajų k.) arba kloiz (jidiš k.).

Sinagogos liturgijos bei individualiosios maldos pagrindas yra malda "Šema Jisrael" – "Klausyk, žydų tauta", skelbianti svarbiausią judaizmo principą – monoteizmą. Maldą sinagogoje paprastai veda kantorius (hebrajų k.chazan). Lietuvoje buvo daug įžymių kantorių – Vilner Balabesl (J. D. Strašunskis), G. Sirota, M. Aleksandravičius ir kt. Žydų liturgijos kalba-hebrajų, laikoma šventa kalba, kadangi ja parašytas Šventasis Raštas.

Pasaulinio garso Vilniaus kantorius Mošė Kusevickis atlieka Naujametinę maldą "Avinu Malkeinu" ( Tėve mūsų - Karaliau mūsų)"

Garso įrašas
I pradžią

[ Praeitis | Kalba | Religija | Sinagogos | Vilnius -Lietuvos Jeruzalė | Atgimimas | Į pradžią ]


© Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999