KULTŪROS PAVELDO ATGAIVINIMAS

Naujai pastatytas ritualinis namelis Vilniaus žydų kapinėse

Turtingas kultūrinis nedidelės žydų bendruomenės gyvenimas yra lyg atšvaitas tos galingos jidiš ir hebrajų kultūros, kuria garsėjo Lietuva ir ypač Vilnius - Lietuvos Jeruzalė. Neįmanoma ugdyti žydų kultūros Lietuvoje, nesirūpinant prikelti iš pelenų ir iš užmaršties tuos kultūros paveldo lobius, kuriuos sudegino Holokauste naciai, o vėliau 50 metų niokojo sovietai. Prikelti šį palikimą svarbu ir pasaulio žydijos kultūrai, kadangi ženkli jos mozaikos dalis buvo litvakų kultūra; šios sunykimas būtų nepataisoma netektis. Rūpinimasis kultūros paveldu - tai mūsų pareiga pasaulio žydijai ir, suprantama, Lietuvos kultūrai, kurios neatskiriamą dalį sudarė žydų kultūra. Pagaliau tai mūsų pareiga ir nužudytųjų mūsų tautiečių atminimui.

Daug dėmesio žydų bendruomenė skyrė tam, kad būtų sutvarkytos bei paženklintos žydų masinių žudynių vietos, kurių šalyje per 200. Iš esmės visos jos buvo sutvarkytos. Rūpinamasi sutvarkyti ir senąsias žydų kapines.

Vilniaus Choralinė sinagoga
Arūno Baltėno nuotrauka

Vilniuje ir Kaune veikia sinagogos, Klaipėdoje yra nedideli maldos namai. Skirtingai nei daugelyje Vakarų šalių, kur įvairių pakraipų sinagogos paprastai esti viso žydų kultūrinio gyvenimo centras, mūsų visas kultūrinis gyvenimas vyksta bendruomenėje.

Žydai nuo seno vadinami knygų tauta. Litvakai gal labiau nei kitos žydų bendruomenės nusipelnė šio pavadinimo. Lietuvos žydų leidyklos, bibliotekos garsėjo visame pasaulyje. Brolių Romų Vilniaus leidyklos išleistas praeito šimtmečio pabaigoje Talmudas buvo rimčiausias, geriausiai moksliškai parengtas Talmudo leidinys, dėl to jis paplito po visą pasaulį.

Izraelio vyriausiasis rabinas Izraelis Mejeris Lau ir jį lydintys asmenys susipažįsta su Mažvydo bibliotekoje saugomais Toros ritiniais

Visos knygos iš Strašuno, JIVO, Meficei haskalos, sinagogų, ješivų ir kitų bibliotekų, kurias pavyko išgelbėti nuo hitlerininkų (tuo ypač daug nusipelnė bibliografas A. Ulpis, prof. V. Biržiška ir kt.), saugomos, aprašomos, nagrinėjamos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Tarp daugiau nei 50.000 čia esančių knygų yra iš tiesų unikalių leidinių. Šios knygos kelia daugelio pasaulio mokslininkų susidomėjimą. Šioje bibliotekoje saugoma ir per 300 Toros ritinių.

Įvairių sukakčių progomis rengiami siauresnio ar platesnio pobūdžio minėjimai, siekiant priminti visuomenei mūsų istoriją, suaktualinti kultūros paveldą. Tarp daugelio tokio pobūdžio minėjimų savo mastais ir reikšme išsiskyrė 1997 m. rudenį minėtos Vilniaus Gaono Elijahu mirties 200-osios metinės. Viso pasaulio žydai labai vertina didįjį mąstytoją. Nėra nė vieno žydų tautos istorijos vadovėlio, kuriame nebūtų minimas Vilniaus Gaonas. Lietuvoje penkis dešimtmečius jo vardas ne tik nebuvo minimas, bet buvo net pakeistas anksčiau vadintos jo vardu gatvės pavadinimas. Siekta ištrinti šį vardą - žydiškumo simbolį - iš žmonių atminties. Didele dalimi to buvo pasiekta; ne tik lietuviai, bet ir daugelis žydų nebežinojo, kas toks Vilniaus Gaonas. Pasiryžusi atgaivinti šį vardą, Lietuvos pasididžiavimą, žydų bendruomenė, valdžios padedama, pasistengė ypač iškilmingai paminėti jo mirties metines - jorcait (jidiš).

Koncertas Vilniaus Operos ir baleto teatre minint Vilniaus Gaono mirties 200-ąsias metines. Atliekamas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys "Šma Israel"; solistas - garsus JAV kantorius Džozefas Malovanis

Iškilmės truko ištisą savaitę. Lietuva, galima sakyti, gyveno žydų kultūros dvasia. UNESCO Generalinis Direktorius Federico Mayor minėjimui suteikė savo globą, o popiežius Jonas Paulius II atsiuntė sveikinimo laišką. Daugelis įvairiausių renginių, pradedant specialiu LR Seimo posėdžiu, baigiant iškilmingu susirinkimu ir didingu koncertu prestižiškiausiuose Operos ir baleto teatro rūmuose, daugybė straipsnių, TV bei radijo laidų, parodų ir t.t. padarė šį vardą žinomą ir suprantamą ne tik žydams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. Gaono vardas, kaip išminties etalonas, dabar dažnai minimas žiniasklaidoje.

Minėjimo metu įvyko didelė tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 40 pranešėjų iš 10 šalių. Konferencija, jos dalyvių nuomone, tapo reikšmingu gaonistikos tyrimų įvykiu. Jos medžiaga išleista atskiromis knygomis lietuvių ir anglų kalbomis.

Mokslinės konferencijos "Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai" pranešimų rinkinys

Organizuojama nemaža mokslinių konferencijų judaikos, Lietuvos žydų istorijos ir kultūros klausimais. Organizuodamas konferencijas, tyrinėdamas mūsų kultūros paveldą, daug nuveikė Vilniaus universiteto Judaikos studijų centras. Čia skaitomi akademiniai kursai studentams apie žydų istoriją, kultūrą, filosofiją, Biblijos ivritą ir kt.; skaityti paskaitų kviečiami žinomi Maskvos, Sankt-Peterburgo, Izraelio bei kitų šalių mokslininkai; reguliariai organizuojami įvairūs mokslo renginiai - seminarai, konferencijos ir pan. Paskutinė centro surengta mokslinė konferencija (1999 kovo mėn.) - "Žydai Lietuvos kultūros polifonijoje". Judaikos specialistų žydų Lietuvoje išlikę labai nedaug, tad ypač svarbu, kad žydų istorija, kultūra vis daugiau domisi lietuvių mokslininkai, ne tik veiksmingai dalyvaujantys mūsų rengiamose konferencijose, bet ir patys organizuojantys šio pobūdžio renginius, skelbiantys straipsnius spaudoje. Trijose šalies aukštosiose mokyklose studentams dėstoma žydų tautos istorija (be Vilniaus universiteto - Kauno Vytauto Didžiojo bei Vilniaus pedagoginiame universitetuose). Labai vertingas judaikos studijų darbas dirbamas Klaipėdos universitete. Kai kuriose vidurinėse mokyklose specialios pamokos skiriamos Lietuvos žydų istorijai, pirmiausia Holokaustui. Pastaruoju metu, ypač po Vatikano dokumento "Mes atsimename: Šoa apmąstymas" paskelbimo, žydų problemomis pradėjo daugiau domėtis Lietuvos Katalikų Bažnyčia. 1998 metų spalio mėn. Lietuvos katalikų mokslų akademija surengė konferenciją "Katalikų bažnyčia ir lietuvių-žydų santykiai XIX-XX amžiuje"; remiantis jos medžiaga, išleista labai rimta knyga, žydų problemoms skirtas katalikų žurnalo "Sandora" numeris.

I pradžią

[ Praeitis | Kalba | Religija | Sinagogos | Vilnius – Lietuvos Jeruzalė | Atgimimas | Į pradžią]


© Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999-2000